Trečiadienį, liepos 26-ąją, sukanka vieneri metai nuo kunigo Jacques’o Hamelio nužudymo. 86 metų kunigas buvo islamistų fanatikų nužudytas prie altoriaus Ruano arkivyskupijos Saint-Etienne-du-Rouvray parapijos bažnyčioje. Sukakties proga, Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė pokalbį su Ruano arkivyskupu Dominque‘u Lebrunu.
Paprašytas apžvelgti pastaruosius vienerius metus, vyskupas sakė, kad tai buvo gedulo metai. Pirmiausia nužudytojo kunigo laidotuvės, paskui vyskupijos atstovų kelionė į Romą ir susitikimas su popiežiumi, po to – pernai spalio 2 dieną – po kunigo nužudymo uždarytos Saint-Etienne-du-Rouvray bažnyčios atidarymas. Per visus metus buvo daug su tragiška kunigo netektimi susijusių susitikimų – pokalbių su šeima, su parapijiečiais, taip pat su musulmonų bendruomene.
Kunigo Jacques’o Hamelio asmenybė, jo mirtis, paveikė ir paties vyskupo gyvenimą, jo bendravimą su kitais kunigais, jiems keliamus reikalavimus. Ko vyskupas turi tikėtis iš savo bendradarbių kunigų? Kokie turėtų būti vyskupo lūkesčiai? Kokie, žiūrint iš vyskupo perspektyvos, turi būti kunigų darbo rezultatai. Pasak vyskupo Lebruno, kunigo Jacques’o Hamelio mirtis paskatino kitaip žiūrėti. Ir aš turiu nuolatos atsiversti, ne tik reikalauti rezultatų, bet taip pat gėrėtis vaisingumu. Viena yra tik rezultatais matuojamas veiksmingumas, kai ko nors siekiama savo jėgomis, ir visai kas kita yra kunigo vaisingumas, kai jis veikia ne vienas, bet jį lydi Viešpaties malonė. Tuomet ir vaisiai priklauso ne nuo mūsų išradingumo, ne nuo bendruomenės ar visuomenės pripažįstamų savybių, bet nuo šventumo. Tad manau, sakė vyskupas, jog tai kas įvyko prieš metus, gerokai perkeitė ir mane patį.
Koks buvo kunigas Hamelis? Kaip būtų galima jį apibūdinti dabar, praėjus metams nuo mirties? Į šį klausimą Ruano arkivyskupas atsakė: „Jis buvo paprastas ir pavyzdingas kunigas. Galbūt ir pavyzdingas dėl to, kad paprastas. Tuo pat metu jis ir nepaprastas kunigas, nes nepaprasta buvo jo mirtis. Jis mirė kaip kankinys; mirė kaip Jėzus; nekaltasis, kuris paaukojo savo gyvybę Dievui, buvo nužudytas atiduodamas save į Dievo rankas“.
Vatikano dienraščiui duotame interviu vyskupas taip pat papasakojo apie netrukus po kunigo Hamelio nužudymo pradėtos beatifikacijos bylos eigą. Tuoj pat po kunigo Hamelio mirties žodis „kankinys“ skambėjo daugelio žmonių lūpose, buvo kartojamas daugelyje laiškų, kurių sulaukė Ruano arkivyskupija. Tad šventumo garsas, kuris yra esminė beatifikacijos bylos sąlyga, plačiai sklido nuo pat pradžių. Yra ir kita sąlyga keliama visoms beatifikacijos byloms – norint pradėti bylą, reikia palaukti, kad praeitų penkeri metai nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Tačiau viskas staiga pajudėjo kai pernai vyskupas Lebrunas, kartu su kunigo Hamelio giminaičiais ir kitais arkivyskupijos atstovais buvo Romoje ir rugsėjo 14-ąją, Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventės dieną, dalyvavo popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje. Tą dieną popiežius pasakė: „Kunigas Hamelis yra kankinys. Kankiniai yra palaimintieji, turime melsti jų užtarimo“. Vyskupas sakė, kad po šių popiežiaus žodžių jis pasitarė su Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu kard. Angelo Amato ir buvo nuspręsta prašyti, kad popiežius duotų leidimą paankstinti bylos pradžią. Popiežius tą ir padarė, nurodydamas kuo greičiau pradėti kaupti liudijimus, nes nemažai liudininkų yra jau senyvo amžiaus žmonės. Kunigo Jacques’o Hamelio beatifikacijos byla prasidėjo šių metų pavasarį. Pirmas oficialus diecezinio jos etapo posėdis įvyko gegužės 20 d.
Kalbėdamas apie pradėtą bylą, Ruano arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad kunigas Hamelis būtų primas šventasis po ilgos pertraukos. Ruano arkivyskupija turi savo šventųjų, bet jie visi gyveno labai senais laikais, kai kurie pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje arba viduramžiais, kaip šventoji yra Joana Arkietė, mirusi Ruane 1431 m. (Vatikano radijas)
